Po šviesomis ir blizgančiais blizgučiais ore pakibo vienos geriausių pasaulio gimnasčių Allanos Slater žodžiai. Ji atsisuko ir pažvelgė į savo varžoves. Niekas neatsakė į jos klausimą.
“Pagalvojau, kad gal jos nekalba angliškai, gal manęs nesupranta, o gal taip susikoncentravę į tai, ką daro, ir į tai, kur tuo metu yra”, – pasakojo ji BBC World Service laidai.
Galbūt jos net nemanė, kad Slater žodžiai verti atsakymo. Jos klausimas tikrai buvo keistas.
2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Slater ir dar 35 gimnastės buvo įpusėjusios olimpinį daugiakovės finalą.
Tai buvo jų karjeros viršūnė. Slater, kuriai buvo vos 16 metų, spaudimas buvo dar didesnis. Daugiau nei 15 000 sirgalių Sidnėjaus „Superdome” stadione rėkė kiekvieną kartą, kai jų tėvynainė priartėdavo.
Tačiau Slater pasiūlė neįmanomą dalyką. Ar tikrai didžiausia olimpinių žaidynių scena galėjo būti per maža?
Iki tos akimirkos Slater gimnastikos karjera buvo pažymėta tuo, kaip greitai ji kilo aukštyn, nepaisant pralaimėjimo, kuris būtų prislėgęs daugelį kitų. Ji pradėjo sportuoti būdama maža.
„Aš buvau vaikas, kuris vaikščiojo ant sijos būdamas 16 mėnesių“, – sakė ji.
„Aš būčiau sakiusi „ne, nelaikyk manęs už rankos, man viskas gerai.“ Man tai iš tikrųjų buvo džiaugsmo ir meilės jausmas. Galėjau tyrinėti savo fizinį pajėgumą ir peržengti savo ribas bei tai, ką galiu padaryti kaip asmenybė.“
Slater šias ribas peržengė iki pat patekimo į pasaulio elitą. Nacionalinėje rinktinėje ji debiutavo būdama devynerių, o tarptautinėse varžybose dalyvavo būdama 11 metų.
Jai buvo 13 metų, kai išvyko į vienas jaunimo lygio varžybas – Ramiojo vandenyno aljanso čempionatą Kolorado Springse, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos tėvas primygtinai reikalavo, kad Slater motina lydėtų ją į ilgą kelionę. Jo rūpestis pasirodė esąs pagrįstas dėl priežasčių, kurių jis niekada negalėjo tikėtis.
Slater motina, apimta sielvarto, turėjo pranešti, kad tėvo skrydis iš Džakartos į Singapūrą nenusileido. Visi 104 lėktuve buvę žmonės žuvo.
„Jo lėktuvas nukrito tuo metu, kai aš dalyvavau varžybose, ir iš tikrųjų per varžybas buvo momentas, kai pamiršau, kaip reikia bėgti šuolių su kartimi taku“, – pasakojo J. Slateris.
„Niekada negalėjau to paaiškinti. Niekada anksčiau ar vėliau nebuvau daręs nieko panašaus ir tiesiog pamiršau, kaip bėgti. Iš laiko juostų išsiaiškinome, kad tai buvo tas momentas, kai jo lėktuvas nusileido. Ši patirtis suteikė man tiek daug perspektyvos. Atradau vidinę stiprybę, kurios nežinojau turinti. Tai tikrai padėjo suformuoti žmogų, kuriuo tapau ne tik kaip stipri moteris, bet ir kaip stipri sportininkė.“
Olimpinės varžybos – ekstremalus išbandymas kiekvienam sportininkui. Tačiau Slater forma buvo unikali. Nesitikėta, kad ji Sidnėjuje varžysis dėl medalių. Ji buvo per jauna, o konkurencija – per stipri.
Rusė Svetlana Chorkina, 1997 m. pasaulio čempionė ir to meto Europos čempionė, buvo puikios sportinės formos. Kvalifikacijoje ji gerokai aplenkė artimiausias varžoves – rumunes. Tačiau S. Chorkinos kampanija greitai ir netikėtai nutrūko. Po stipraus pasirodymo ant grindų – pirmosios iš keturių disciplinų – ji perėjo prie šuolio su kartimi.
Per apšilimo bandymus ji net nepriartėjo prie nusileidimo ir nusileido ant kelių. Tačiau pasitikėdama savo valandų valandas trukusiomis treniruotėmis ir šlifavimu, ji laikėsi savo rutinos varžybose.
Po nedidelio savęs padrąsinimo šūksnio ant kilimo ir tūpimo tako ji pakilo į orą nuo šuolio, sukdamasi ir sukdamasi. Ir vėl grindys atsirado per anksti. Jos blauzdos atsitrenkė į kilimėlį. Ji pašoko ant kojų, užėmė pozą, bet jos veidas jau buvo sutinęs iš nusivylimo.
Jos viltys iškovoti auksą buvo sužlugdytos. Ji buvo ne vienintelė, kuri kovojo.
JAV nacionalinė čempionė Elise Ray nesėkmingai atliko abu šuolius. Didžiosios Britanijos atstovė Annika Reeder susižeidė ir turėjo pasitraukti iš varžybų. Brazilijos atstovė Daniele Hypolito susitrenkė galvą, kai atsitrenkė į nusileidimą.
Net ir atsižvelgus į nervus, lygis buvo gerokai žemesnis nei tikėtasi iš geriausių pasaulio gimnasčių. Įveikus dvi disciplinas, atėjo Slater eilė. Ji pirmoji iš savo grupės gimnastų bandė atlikti trečiąją rotaciją – šuolį su kartimi.
„Stovėjau 25 m tako gale, pažvelgiau į šuolį su kartimi ir pagalvojau: „jis per žemas“. Jis tiesiog atrodė žemas“, – sakė ji.
„Atsisukau į savo varžovus ir pasakiau: „šuolis atrodo per žemas, ar kam nors šuolis atrodo per žemas?“
Niekas nekalbėjo. Šuolis galėjo atrodyti žemas. Dabar Slater nusprendė patikrinti, ar pojūtis patvirtina jos regėjimą. Ji nusileido ant kilimo ir tūpimo tako.
„Nebuvau aukšta sportininkė, todėl, kai nusileidau nuo didžiosios lentos ir įšokau į šuolį, jausmas, kurį paprastai patirčiau, buvo toks, lyg eičiau į šoninį šuolį“, – sakė ji.
„Tačiau vietoj to, kad nusileisčiau ant jo viršaus, tai buvo absoliučiai toks jausmas, kokio niekada nebuvau patyrusi ant šuolio. Žinojau, kad jausmas iš kilimo tako galo buvo 100 proc. teisingas, tačiau pats šuolis buvo netinkamo aukščio. Būdama 16-metė turėjau pasirinkimą – pasakyti ką nors ir sustabdyti varžybas arba tiesiog tęsti. Pasirinkau pirmąjį variantą.“
Slater grįžo prie skliauto, atsisuko į savo trenerius Peggy Liddick ir Nikolai Lapchine ir judesiu parodė, kad skliautas yra arčiau jos pilvo, o ne krūtinės, iki kurio ji paprastai pakyla.
„Nebent aš per naktį paaugau, jis buvo per žemai“, – sakė Slater. „Nikolajus pažvelgė man į akis, išmatavo tai ant savo kūno ir tada jo veide atsirado šioks toks siaubas.“
Per kelias kitas minutes po areną pasklido apstulbęs suvokimas. Lentos parodė, kad Slater buvo teisus. Vietoj 125 cm buvo nustatytas 120 cm ilgio šuolis. Skirtumas – 5 cm, beveik du coliai. Tai skirtumas, galintis sugriauti puikiai sukalibruotą šuolį, jis gali būti riba tarp tobulumo ir pažeminimo.
Olimpinių žaidynių personalas būriavosi prie skliauto, atsukinėjo varžtus ir kilstelėjo jį į reikiamą aukštį. Pareigūnai nepatogiai gestikuliavo nuošalėje, kai paaiškėjo klaidos mastas. Televizijos komentatoriai buvo priblokšti. Treneriai buvo įsiutę.
„Niekada nesu mačiusi nieko panašaus, net ir mažame vietiniame susitikime“, – sakė tuometinė JAV vyriausioji trenerė Kathy Kelly. „Tai yra keista.“
Pusė varžybų dalyvių jau varžėsi dėl per žemai nustatyto šuolio.Buvo nuspręsta pasiūlyti tiems 18-ai žmonių galimybę pakartoti savo šuolį. Tačiau daugeliui buvo per vėlu.
Jų pasitikėjimas savimi ir susikaupimas buvo negrįžtamai susvyravę. Akivaizdu, kad jos viltys iškovoti aukso medalį žlugo, todėl Khorkina padarė dar vieną klaidą ant kito savo prietaiso – nelygiųjų skersinių.
Per daug atsilikusi nuo nugalėtojų pakylos, ji atsisakė pakartotinio bandymo ir galiausiai liko dešimta. Auksą galiausiai iškovojo rumunė Simona Amanar.
„Liūdniausia, kad niekas iš tikrųjų nelaimėjo“, – sakė Slater.
„Tačiau laimėjo tai, kad jauna sportininkė turėjo balsą ir galėjo juo pasinaudoti vienoje iš labiausiai įtemptų situacijų savo sportinėje karjeroje ir buvo išgirsta bei išklausyta.“
Tyrimas, kaip visa tai įvyko, tęsėsi.Buvo manoma, kad tiesiog nebuvo atsižvelgta į šuolio aukštį, nors jis turėjo būti pakoreguotas po praėjusią dieną vykusio vyrų daugiakovės finalo.
Taip pat paaiškėjo klaida dokumentuose, kuriuose buvo nurodyti įrangos matmenys. Tačiau šis incidentas tapo ir šventės dalimi, ir kaltinimų šaltiniu…
2013 m. balandį Slater susituokė su Scottu Penney. Nors jos tėvas negalėjo ten dalyvauti, jos treneriai iš tos dienos prieš daugiau nei dešimtmetį Sidnėjaus Superdome buvo.
„Nikolajus palydėjo mane prie altoriaus“, – prisiminė Slater, kuriai dabar 39-eri.
„Tai buvo tokia graži akimirka. Vėliau iš merginų, kurios su juo treniravosi sporto salėje, girdėjau, kad jis buvo toks susinervinęs, kad treniravosi, eidamas podiumu. Peggy pasakė kalbą, o istorija apie skliautą buvo vienas iš svarbiausių momentų. Apibendrindama ji pasakė mano vyrui: „Jei Allana mano, kad yra teisi, ji tikriausiai yra teisi, ir tau geriau ja tikėti!“