Svajonė baigėsi, bet nebuvo liūdesio, tik pasididžiavimas. Marokas netikėtai nušvito šiame pasaulio čempionate, patekęs į pusfinalį, kuriame jų viltis triumfuoti sužlugdė čempionų titulą ginanti Prancūzija.
Walido Regragui auklėtiniai įsirašė į istoriją, tapę pirmąja Afrikos ir arabų šalimi, pasiekusia šį varžybų etapą, tačiau galiausiai jiems nepavyko to padaryti.
Theo Hernandezo įvartis po penkių minučių buvo blogiausia įmanoma Maroko pradžia, o vėlai pasirodęs atsarginis žaidėjas Randal Kolo Muani pridėjo antrąjį įvartį, nes Prancūzija sekmadienį finale susitiks su Argentina.
„Mes iš visų jėgų stengėmės ir atidavėme visas jėgas“, – sakė Regragui. – „Sukėlėme jiems problemų ir tai yra nemažas pasiekimas. Mano žaidėjai parodė labai gerą komandos vaizdą, pademonstravo savo kokybę. Sunku priimti, jie norėjo perrašyti istorijos knygas. Pasaulio čempionato negalima laimėti stebuklais, tik sunkiu darbu – tai ir toliau darysime.“
Sirgaliai buvo fantastiški
Maroko sirgaliai anksčiau tą pačią dieną buvo užėmę Souq Waqif kvartalą Dohoje. Tai Kataro sostinės „lydymo katilas“, kuriame susirenka visų varžybose dalyvaujančių šalių sirgaliai, nors Prancūzijos marškinėlius šįkart matė retas.
Į pusfinalį atvyko daug marokiečių, o nacionalinė oro linijų bendrovė „Royal Air Maroc“ pusfinaliui skyrė papildomų skrydžių.
Vieni ėmė interviu iš įvairių pasaulio televizijų ir radijo stočių, kiti gurkšnojo vietinę karak arbatą. Ore tvyrojo kvapnus šišos tabako aromatas, nes jie rūkė popietę, kad nuramintų nervus.
Al Bayt stadioną buvo galima supainioti su namų rungtynėmis Kasablankos mieste, o už vartų stovėjusių prancūzų sirgalių buvo daug daugiau nei raudonais marškinėliais vilkinčių ir raudonomis vėliavomis mojuojančių jų kolegų.
Prieš rungtynių pradžią, kai stadione pasigirdo gerai pažįstamas švilpimas, kai buvo perskaitytas Prancūzijos rinktinės sąrašas, šiaurės Afrikos šalių sirgalių keliamas triukšmas buvo dar didesnis.
Jie nutilo praėjus vos penkioms minutėms, kai kairysis gynėjas Hernandezas įmušė įvartį, o sirgaliai netikėjo šokiruojančia rungtynių pradžia – tai buvo pirmas kartas, kai Marokas šiame pasaulio čempionate atsiliko nuo varžovų.
Gerbėjai atsitiesė ir toliau dainavo „Dima Maghreb“ (Amžinai Marokas), kaip ir viso turnyro metu, tačiau Kolo Muani sudavė galutinį smūgį.
„Man tai patiko“, – BBC One eteryje sakė buvęs Anglijos rinktinės gynėjas Micah Richardsas. – „Tai vienos mėgstamiausių mano rungtynių pasaulio čempionate. Žiūrovai yra nuostabūs, o atmosfera buvo visiškai įelektrinta.“
Buvęs Anglijos kapitonas Alanas Sheareris pridūrė: „Marokas gali labai, labai didžiuotis tuo, ką padarė ir pasiekė, ir pastangomis, kurias įdėjo ne tik šiandien, bet ir per visą turnyrą.
Jų sirgaliai fantastiškai praleido laiką ir tikrai džiaugėsi. Jų rinktinė tiesiog pralaimėjo dėl kokybės trūkumo paskutiniame trečdalyje.“
Pasiekėme didelį laimėjimą
Pasaulio futbolo čempionato rungtynės dėl trečiosios vietos dažnai vadinamos rungtynėmis, kuriose niekas nenori dalyvauti.
Pabandykite tai pasakyti Marokui. Jie jau iškovojo pergales prieš Europos sunkiasvorius Belgiją, Ispaniją ir Portugaliją, o šeštadienį Khalifa tarptautiniame stadione nugalėję Kroatiją užims visiškai netikėtą trečiąją vietą.
Buvęs „Southampton“ puolėjas Sofiane Boufal ir „Sevilla“ puolėjas Youssef En-Nesyri prieš rungtynių pradžią kartu meldėsi aikštelėje, tačiau dieviškojo įsikišimo nebuvo.
Marokas užkariavo širdis visame pasaulyje savo sirgalių aistra ir pažanga aikštėje.
Po rungtynių švenčiamos šventės tapo virusinės, nesvarbu, ar tai būtų bučiniai su mamomis tribūnose, ar šokiai su jomis aikštelėje.
Tačiau čia buvo suprantamas nusivylimas, džiūgaujantis Kylianas Mbappe apsikeitė marškinėliais ir dalijosi šiltu apkabinimu su nusivylusiu Paryžiaus „Paris St-Germain“ komandos draugu Achrafu Hakimi.
Tuo tarpu kapitonas Romainas Saissas, kuris rungtynių pradžioje išėjo susižeidęs, paskutinį kartą grįžo į aikštę nešinas sūnumi ir apžiūrinėdamas sceną svarstė, kas galėjo būti.
Traumų problemos Marokui kainavo labai brangiai – prieš rungtynių pradžią jie taip pat neteko „West Ham“ gynėjo Nayefo Aguerdo, o Miuncheno „Bayern“ gynėjas Noussairas Mazraoui buvo pašalintas įpusėjus rungtynėms.
Pabaigoje žaidėjai nusilenkė sujood (nusilenkimas) priešais savo ištikimuosius ir lėtai jiems plojo prieš išeidami iš scenos.
„Šeštadienis yra tai, ką jie vadina pralaimėjusiųjų rungtynėmis“, – „BBC Sport“ sakė Maroko sirgalius Mohammedas iš netoli Rabato. „Trečioji vieta mums reikštų visą pasaulį, nes pasiekėme tai, kas netikėta. Šiandien nėra ašarų, nes didžiuojamės tuo, ką šie žaidėjai padarė sirgaliams ir šaliai. Galbūt tai buvo vienas žingsnis per toli. Fiziškai pritrūko jėgų, turėjome per daug 60 ar 70 proc. fizinio pasirengimo žaidėjų – taip buvo jau keletą rungtynių.
Suprantame, kad pasiekėme didelį laimėjimą. Matėme nuotraukas žiniasklaidoje, televizijoje ir socialiniuose tinkluose ir matėme, kad visi mumis didžiuojasi. Norėjome išsaugoti Maroko žmonių svajonę ir esame nusivylę.
Jautėme, kad galėjome nueiti dar toliau, tačiau dėl tokių mažų detalių laimi tikri čempionai. Suteikėme gerą įvaizdį savo šaliai ir Afrikos futbolui. Atstovavome savo žemynui. Žmonės visada mus gerbė, bet galbūt dabar mus gerbs labiau.“