Kylianas Mbappé yra nuostabus futbolininkas. Jam 23-eji, jis žaibiškai greitas, meistriškas ir iki šiol, regis, puikiai susidorojo su spaudimu. Ir vis dėlto neįmanoma nežiūrėti į jo sprendimo pasirašyti trejų metų sutartį ir likti PSG, kurios vertė, kaip pranešama, 80 mln. eurų (85 mln. JAV dolerių) per metus, be, kaip manoma, mažiausiai 150 mln. eurų dydžio pasirašymo mokesčio, istoriją ir nejausti gilaus liūdesio dėl šiuolaikinio futbolo, rašo SI.com.
Mbappé viliojo Madrido „Real“, kuris vasaros pradžioje už jį pasiūlė 200 mln. eurų. Prancūzas ir jo atstovai buvo gudrūs. Jie išlošė PSG prieš Madridą ir už tai jiems buvo atlyginta.
PSG nėra valdoma siekiant pelno. Ji valdoma dėl didelės Kataro šlovės ir tai puiki priemonė šios valstybės pareigūnams įsitvirtinti Vakarų Europos institucijose. Buvo manoma, kad po šių metų pabaigoje įvyksiančio Pasaulio futbolo čempionato Kataras gali sumažinti investicijas į futbolą. Šis sandoris yra aiškus ženklas, kad šalies įsipareigojimai išlieka tokie pat stiprūs kaip ir anksčiau.
Tuo tarpu Madrido klubas galbūt laimėjo „La Liga“ ir šeštadienį dalyvaus Čempionų lygos finale po to, kai eliminavo PSG, „Chelsea“ ir „Manchester City“. Tačiau Karališkasis klubas vis dar blaškosi nuo krizės prie krizės. Pandemija smarkiai smogė finansams, o nepaisant to, kad šį sezoną subrendo Vinicius Junior, Eduardo Camavinga ir Rodrygo, „Real“ turi senstančią komandą. Visi pastarojo dešimtmečio galaktikos grandai yra išvykę, iškritę iš rikiuotės, traumuoti arba senstantys. Madridui, bent jau pagal jo paties klubo vadybos idėjas, reikia naujos žvaigždės, ir jis manė, kad gali gauti Mbappé.
PSG sudavė beveik tokį pat skaudų smūgį, kokį sudavė Barselonai 2017 m. pasirašydama sutartį su Neymaru. Šie sandoriai rodo, kad istorija nesvarbi, kai turi tiek pinigų, kiek turi Kataras.
„La Liga“ skundas dėl šio perėjimo yra juokingas ir panašus į rūgščias vynuoges. Tačiau čia yra esmė: kaip PSG gali sau leisti Mbappé, kai praėjusiais metais patyrė daugiau nei 200 mln. eurų nuostolių? Kaip toks sandoris gali būti suderinamas su „Financial Fair Play“ taisyklėmis? Tiesa ta, kad šios taisyklės tikriausiai prarado savo paskutinius dantis po to, kai „Manchester City“ draudimas žaisti Čempionų lygoje buvo panaikintas dėl techninio aspekto. Ar tai tikrai ateitis – futbolas, kurį lemia tai, kuri valstybė nori investuoti daugiausiai?