Savaitė prasideda naujais iššūkiais ir Belgijoje – Antverpene prasideda European Open 250 turnyras, kuris sutraukė labai solidžią sudėtį. Nėra ko slėpti – ne visi ATP250 kalibro turnyrai yra verti didelio dėmesio. Taip nutinka dėl tam tikrų kalendoriaus trūkumų ir žaidėjų preferencijų, bet Antverpenas įprastai sutraukia neblogą kapelą ir šis kartas nėra išimtis.
Čia nėra pirmojo dešimtuko žaidėjų, kurie ilsisi ir ruošiasi finaliniam sezono spurtui Paryžiuje ir Turine, bet yra net penki atrojo dešimtuko žaidėjai bei kai kurie kiti labai įdomūs atletai.
Pirmas pagal skirstymą Belgijoje – Italijos jaunuolis Jannikas Sinneris, kuris kovoja dėl finalinio turnyro su Hubertu Hurkaczu ir Cameronu Norrie. Janniko šansai kiek kuklesni, bet nėra nieko neįmanomo, juolab, kad ir Hubi ir Camas šią savaitę ilsisi.
Įdomus iššūkis Janniko lauktų antrame etape, jei Lorenzo Musetti įveiktų Gianlucą Magerį. Dviejų Italijos supertalentų dvikova sukeltų didžiulį susidomėjimą teniso pasaulyje, nepaisant to, kad kol kas Lorenzo būtų sunku pagalvoti apie pergalę.
Didžiausias barjeras Jannikui viršutinėje lentelės pusėje gali būti Pietų Afrikos Respublikos atstovas Lloydas Harrisas. Aukštas, mobilus, su puikiu padavimu Lloydas turėtų mėgautis sąlygomis turnyre po stogu, kur visos jo stiprybės turėtų atsiskleisti geriausiai.
Apatinėje tinklelio pusėje – daug įdomių pavardžių ir įdomūs burtai. Andy Murray‘us startuoja su Francesu Tiafoe ir amerikietis škotui yra mažiau patogus nei pergalės atveju argentinietis Diego Schwarzmannas.
Neblogos sportinės formos, bet po nesėkmingų rezultatų į Antverpeną atvyksta australas Alexas de Minauras, kurį matyčiau pusfinalyje. Dėmesį įdomu bus atkreipti ir į prastą ruožą patekusį ispaną Alejandro Davidovichų Fokiną, bet iš jo stebuklų nesitikiu.
Uždarose patalpose, kaip žinia, komfortiškai jaučiasi galingą padavimą turintys tenisininkai ir tokių apatinėje lentelės pusėje yra gausu. Bet ir tarp jų išsiskiria 211 cm ūgio monstras Reilly Opelka. Tiesa, amerikietis yra labai specifinis žaidėjas ir čia nėra jokių garantijų, bet mes tikrai pamatysime tie breakų ir vieta finale nenustebintų.
Dėmesį atkreipčiau į stabilius vidutiniokus Martoną Fucsovicsų, Janą-Lennardą Struffą, o taip pat į šimtuką prasibrovusį prancūzą Arthurą Ridnerknechą, kurie gali stabiliai vaišinti varžovus eisais.