Ta pati Ispanija, bet kitokia: „La Roja“ pranoko lūkesčius Europos čempionate

Ispanija vėl grįžo į svarbiausio turnyro pusfinalį. Išlaikyta išdidi tradicija, tačiau šį kartą jie pranoko lūkesčius Europos krepšinio čempionate.

Nepaisant to, kad vos prieš trejus metus Kinijoje jie buvo karūnuoti 2019 m. FIBA krepšinio pasaulio čempionais, į Tbilisį pradėti šio turnyro jie atvyko abejingai pasiruošę ir be žvaigždžių, kurie buvo jų sėkmės židiniai.

Broliai Gasoliai Pau ir Marcas po praėjusios vasaros Tokijo olimpinių žaidynių kartu su Sergio Rodriguezu pasitraukė, o pasaulio čempionato MVP Ricky Rubio šią vasarą neprisijungė dėl traumos.

Tik trys žaidėjai iš šiemet į finalinį dvyliktuką atrinktų „La Roja“ žaidėjų anksčiau turėjo patirties Europos čempionate.

„Jau vien patekimas į šio turnyro pusfinalį, kuriame nesėkmę patyrė net didžiosios komandos, yra didelis pasiekimas“, – komentavo vyriausiasis treneris Sergio Scariolo. – „Tačiau mūsų prigimtyje yra varžytis dėl pergalės kiekvieną kartą, todėl negalime sustoti ir pasitenkinti.“

Reikia grįžti į 1997 m., kai paskutinį kartą Ispanija Europos čempionato pusfinalyje nerungtyniavo, kai net Rudy Fernandezui buvo tik 12 metų.

Dabar 37-erių R. Fernandezas yra šios gerokai pasikeitusios, jaunesnės komandos veteranas ir vis dar daro didelę įtaką tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Per ketvirtfinalio pergalę jis pelnė 11 taškų, pataikydamas savo metimus ir perimdamas 5 kamuolius.

Tai gali būti paskutinis kartas, kai Fernandezas atstovauja nacionalinei rinktinei septintajame savo Europos čempionate, tačiau jis viską palieka ant parketo ir rodo pavyzdį – už tai sulaukia trenerio ir komandos draugų pagyrų.

„Būčiau nustebęs, (jei jis pasitrauktų)“, – sakė Scariolo. „Jis žaidžia geriausią savo čempionatą. Jo vaidmuo komandoje tikriausiai skiriasi nuo bet kurios kitos komandos, kurioje yra žaidęs. Jam skauda nugarą, kaklą, kelį, bet jis nebijo – nardo kaip aštuoniolikmetis vaikas. Rudy yra puikus šios komandos lyderis.“

Willy Hernangomezas pridūrė: „Rudy yra mūsų kapitonas, mūsų ramstis. Jis visada bus šalia mūsų ir geromis, ir blogomis akimirkomis. Jis yra visko pasiekęs, o jo patirtis yra svarbi tokiai jaunai komandai kaip mes – mums reikia tokio vaikino kaip Rudy. Jis kiekvieną vakarą atiduoda viską ir mums reikia iš jo mokytis.“

Broliai Hernangomezai šiek tiek išsiveržė iš šešėlio, nes jų vaidmuo šiame turnyre buvo padidintas. Willy puolimas – 27 taškai – ir Juancho gynyba buvo svarbūs komponentai pergalėje prieš Suomiją.

Be to, Ispanijos rinktinės žaidėjų indėlis yra labai didelis. Lorenzo Brownas vadovauja puolimui, Dario Brizuela pataiko metimus, Alberto Diazas yra gynybinis stabdys, Usmanas Garuba atliko svarbius metimus.

Rinktinės debiutantai pastatyti ant to paties pagrindo. Scariolo ir co. vėl sėkmingai įgyvendina sėkmės planą.

„Kai kurių jau pasitraukusių žaidėjų, šios komandos legendų, palikimas. Laimei, kai kurie iš šių žaidėjų turėjo laiko praleisti varžybose, vasaromis ir treniruočių stovyklose su tais vaikinais ir galėjo kai ką iš to perimti.

Kita didelė dalis yra tai, kaip mūsų komandos auga nuo apačios – turime labai struktūruotą programą, kurią pradėjome prieš šešerius, septynerius metus su jaunaisiais žaidėjais ir sukūrėme sistemą. Kas vienerius ar dvejus metus į kiekvieną kartą įtraukiame kažką naujo. Tai, kaip jie žaidžia, kaip treniruojasi. Kaip kalbame apie tai, ką reiškia šie marškinėliai.

Tai kažkas, kuo mes labai didžiuojamės. Tai daugybės žmonių darbas ir pastangos. Tai neįvyksta per vieną naktį. Tai taip pat ateina iš puikių jaunimo komandų, todėl, kai jie prisijungia prie mūsų, mes juos tiesiog suburiame ir priverčiame laikytis mūsų principų.“

Ispanija dar 2017 m. krito per paskutinio ketverto barjerą, pralaimėjusi Slovėnijai, tačiau tai jau tam tikra prasme atrodo kaip pergalė komandai, kuri, kaip tikimasi, yra pereinamajame etape. Vis dėlto nė viena komanda, nužygiavusi taip toli, nebus patenkinta, o penktadienio susitikimas su Vokietija suteikia dar vieną galimybę.

„Būti tokio konkurencingo turnyro pusfinalyje po to, kai visos prognozės mus statė tarp, nežinau, 9 ir 11 vietos, yra didžiulis pasiekimas. O tada ateina tiesos akimirka, išeini į aikštę ir rungtyniauji. Žinome savo ribas, bet stengiamės jas peržengti ir iki šiol mums sekėsi.“

Dažnai mokomasi darant, o ši Ispanijos rinktinė, kovodama dėl savo statuso tarp geriausių Europos komandų, tai daro sunkiu keliu, iškovodama pergales prieš Lietuvą ir Suomiją atkrintamųjų varžybų etape.