P. Milleris: „Jei pagerinsiu tritaškius, manau, būsiu nesustabdomas“

2021-2022 m. „Betsafe-LKL“ čempionato sezonas jau įsibėgėjo, o kartu ima ryškėti ir stipriausios komandos bei individualiai stipriausi šio sezono žaidėjai. Vienas tokių – Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ legionierius Patrickas Milleris.

29 metų 187 cm ūgio amerikietis nuo pat sezono pradžios įrodinėja savo vertę. Praėjusiais metais Europos taurės čempionu tapęs krepšininkas Lietuvoje demonstruoja įspūdingą statistiką.

Per penkerias sužaistas rungtynes P. Milleris fiksavo 20,4 taškų vidurkį, o tai beveik trigubai viršija lygos vidurkį (7,4 tšk.).

Fantastiškai atrodė pirmoji P. Millerio viešnagė Vilniuje, kur į pergalingoje dvikovoje į „Ryto“ krepšį Utenos ekipos vedlys suvertė 31 tašką.

Kalbėdamas su LKL.lt, Utenos komandos legionierius rado akivaizdžių priežasčių, kodėl sezono pradžia jam asmeniškai klostosi taip sėkmingai. Tai, pasak krepšininko, yra artimas ryšys su treneriu Žydrūnu Urbonu.

„Pakalbėjau su treneriu ir pajaučiau, kad tarp mūsų geras ryšys. Supratau, kad man čia bus gera vieta – treneris manęs norėjo komandoje, norėjo, kad padėčiau jam šiame sezone. Man tai irgi skambėjo patraukliai, norėjau būti komandoje, kurioje esu reikalingas. Žinojau, kad Lietuvoje demonstruojamas protingas krepšinis, nes anksčiau žaidžiau prieš lietuvių komandas. Man patinka čia, nes yra daug pikenrolo situacijų, galiu išsimesti daug metimų. Nuo pradžių jaučiau, kad čia gera vieta“, – sakė P. Milleris.

Gavęs Utenos klubo pasiūlymą vasarą krepšininkas dar kurį laiką dvejojo, kaip pasielgti. Vis dėlto, prisiminęs kelis pirmuosius pokalbius su treneriu, krepšininkas vėl patikino tą patį – apsispręsti tvirčiau padėjo žmogiškų savybių nestokojantis Ž. Urbonas.

„Pradžioje šiek tiek dvejojau, turėjau ką apgalvoti. Bet aš žinau, ką reiškia pajausti gerą trenerį. Izraelyje turėjau gerą specialistą ir jį pajaučiau per pirmus kelis pokalbius. Šįkart buvo panašiai – tiesiog jaučiau, kad tai tinkamas treneris. Kuo daugiau kalbėjome, tuo tas jausmas stiprėjo. Prieš atvykstant buvo bėdų šeimoje – mirė mano močiutė, mano žmona užsikrėtė koronavirusu. Bet treneris tuo domėjosi, klausė, kaip laikomės. Akivaizdu, kad jam rūpi ir mano šeima. Tokie dalykai rodo, kad tai gera vieta būti“, – dėstė P. Milleris.

Plačiau apie P. Millerio karjerą, asmeninius iššūkius ir lūkesčius Europoje, tatuiruotą kūną ir Uteną – interviu: