Slidinėti pradėjo prieš 5 metus – dabar gali tapti Jamaikos olimpinės slidinėjimo komandos nariu (I)

Viešbučio kambaryje Bendžaminas Alexander tikrina laiką. Mes kalbamės jau kelias valandas ir jis turi dar daug ką man papasakoti. Tačiau dabar potencialus Jamaikos olimpinės slidinėjimo rinktinės narys turi suspėti į autobusą, kad ištesėtų pažadą: jis pakviestas vakarieniauti su būriu paauglių slidininkų, kad papasakotų apie tai, kas neįmanoma gali tapti įmanoma, rašo „Time“.

Šis 37-erių anglas yra šiek tiek nestandartinis olimpinis slidininkas, išskyrus beprotišką norą pasiekti bet kokį sau užsibrėžtą tikslą. „Benji“, kaip jis pats save pristato su užkrečiama energija, neaugo slidinėjimo kurorte ar neturėjo finansinių galimybių į jį nuvykti. Be to, jis nėra baltaodis, nes slidinėjimo lenktynininkai yra beveik išimtinai baltaodžiai.

Daug anksčiau nei Bendžaminas buvo nesustabdoma Seba Džonson, pirmoji juodaodė slidininkė, 1988 m. dalyvavusi olimpinėse žaidynėse ir atstovavusi Mergelių saloms. Būdama 14 metų ji taip pat buvo jauniausia sportininkė, kada nors dalyvavusi žiemos žaidynėse.

O iš šiuolaikinių slidininkų trumpajame sąraše 2001 m. Andre Hortonas pateko į JAV kalnų slidinėjimo rinktinę kaip pirmasis juodaodis slidininkas. 2018 m. olimpinėse žaidynėse Sabrina Simader kalnų slidinėjimo varžybose atstovavo Keniją, o Mialitiana Clerc – Madagaskarą. Yra ir Errol Kerr, Jamaikos kilmės amerikietis slidinėjimo kroso sportininkas, kuris 2010 m. olimpinėse žaidynėse buvo vienintelis Jamaikos slidinėjimo rinktinės narys ir bendroje įskaitoje užėmė devintąją vietą.

Pradėjo kaip didžėjus

Bendžaminas savo pasakojimą pradeda nuo neįtikėtinos tarptautinės didžėjaus karjeros, kuri prasidėjo, kai buvo vos vyresnis už paauglius, su kuriais susitinka šį vakarą. Piratinių radijo stočių, besisukiojančių Londono dažniais, laikais, kai dar reikėjo turėti motorinių įgūdžių, kad iš dviejų vinilinių plokštelių būtų sukurta darni muzika, Benji grojo garažinę muziką tokiuose klubuose, kuriuose nuolat kildavo smurto protrūkiai.

Tačiau istoriją pradėsime anksčiau, nuo jo tėvo jamaikiečio Keitho, kurio tėvai jį, dar visai mažą, išvežė į Jungtinę Karalystę, kur po daugelio metų Keithas įsimylėjo britę Ann. Greitai prieisime laikotarpį, kai pora dirbo fabrikuose, persikėlė į darbininkų klasės rajoną Velingborą, ieškodami nebrangaus būsto, kai jiems gimė du berniukai, o vyriausiąjį pavadino Bendžaminu, kuris pasirodė esąs toks gabus inžinerijai, kad būdamas 12 metų savo miegamajame konstravo kompiuterius. Greitai praeisime pro pirmuosius Benji metus universitete, kai jis studijavo fiziką ir pelningą darbą finansų srityje.

„Jo galvoje tiek daug smegenų, jis visą laiką mąsto į priekį, mano Benas“, – sako Ann. Ji ir Keithas, jau beveik išėję į pensiją, vis dar gyvena tame pačiame name Velingbore: „Benji visada buvo motyvuotas, jo niekas nesustabdė.“

Benji aukštas kaip Michaelas Jordanas, turi aukštus skruostikaulius ir tūkstančio vatų šypseną, ir čia mes sustosime. Būdamas 32-ejų, tarp  koncertų Dubajuje ir Rio de Žaneire, jo istorija neįtikėtinai pasisuka.

Visada juodas žmogus

2016 metais Benji buvo pakviestas didžėjauti atokiuose Britų Kolumbijos kalnuose – kvietimo, kurio beveik atsisakė, siekdamas nesibaigiančios vasaros („Kam man važiuoti į slidinėjimo bazę, jei negalėčiau slidinėti?)“ – sako jis savo prašmatniu britišku akcentu. Vieną popietę šeimininkas nuskraidino jį į kalnus, kad galėtų susitikti su slidininkais viršūnėje ir papietauti. Skrydžio metu Benji sėdėjo apstulbęs nuo kalnų viršūnių platybių. Sraigtasparniui nusileidus, iššoko ir gulėdamas bei darydamas „sniego angelus“, taip slidinėjimas atsirado jo gyvenime.

Vėliau tą pačią žiemą, pirmą kartą slidinėdamas, jis nukrito 27 kartus. Užuot pasidavęs nusivylimui,  susitelkė į posūkių ir greičio problemų sprendimą. Iki dienos pabaigos tą pačią trasą įveikė tik septynis kartus nukritęs. Trečiąjį slidinėjimo sezoną 2019 m., smalsiai norėdamas sužinoti, kiek vertikalių pėdų per dieną gali įveikti garsiajame Revelstoke „Mountain Resort“, Britų Kolumbijoje,  įveikė 49 trasas, iš viso daugiau nei 103 000 pėdų. „Tai trys Everestai“, – didžiuodamasis pažymi jis.

„Būdamas mišrios rasės žmogus visada atstovauji grupę, kurioje esi. Šuo atveju – mažumai“, – aiškina Benji. – „Su savo juodaodžiais draugais aš esu baltasis. Su baltaisiais draugais aš esu juodaodis. Slidinėjimo varžybose visada esu juodaodis. Ir slidinėjimo trasose sulaukiu to paties pokšto, kurio tikriausiai sulaukia bet kuris jamaikietis: „Ar tu priklausai Jamaikos bobslėjaus komandai?“

Jam patiko ši paralelė. „Cool Runnings“ buvo vienas mėgstamiausių jo filmų vaikystėje, ryšys su savo paveldu namuose, kuriuose iš esmės augo be jo, o tėvo jamaikietiškas akcentas išryškėdavo tik kalbant telefonu su Bendžamino seneliais.

Tai buvo tik pokštas. Bet tai buvo neįprasta idėja. Būdamas 35 metų, Benji jau norėjo pasitraukti iš didžėjavimo – vakarėlių gyvenimo būdas galėjo pražudyti, jei būtų likęs. Jis niekada nesvajojo patekti į Didžiosios Britanijos slidinėjimo rinktinės atranką, kurioje nuo vaikystės treniruojasi elitiniai sportininkai. Tačiau 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange Bendžaminas pastebėjo tik tris sportininkus, rungtyniaujančius bobslėjaus ir skeletono rungtyse, iš savo tėvo tautos. Apskaičiuodamas galimybes, jis padarė išvadą, kad įmanoma patekti į Jamaikos slidinėjimo komandą. Arba, tiesą sakant, tapti ja.

Bus tęsinys