Šeštadienio vakarą stovėdamas prabangioje žiūrovų tribūnoje Abdullah Sarhanas žvelgė į naujausią „Formulės 1“ serijos trasą, o prieš keletą savaičių vykusias Didžiojo prizo varžybas riedėjo geriausi pasaulio lenktynininkai.
Jį nustebino ne pačios lenktynės. Tai buvo vieta, kurioje jos vyko: jo gimtajame mieste Džidoje, Saudo Arabijoje.
„Daugelį metų, jei norėdavome pamatyti ką nors panašaus, turėdavome keliauti“, – sakė 29 metų Sarhanas, ilgų garbanotų plaukų, dėvintis džinsus ir marškinėlius, dirbantis savo šeimos viešbučių bendrovėje Raudonosios jūros pakrantės mieste. „Dabar tai vyksta už penkių minučių nuo mano namų.“
Pasaulio atsivėrimo jausmas – bent jau daugeliui Saudo Arabijos gyventojų – suteikė apčiuopiamo jaudulio ir svaiginančio naujumo pojūčio. Per pastarąją savaitę daugelyje interviu, duotų žurnalui TIME karalystėje, jauni saudiečiai (beveik 70 % iš 34,8 milijono Saudo Arabijos gyventojų yra jaunesni nei 35 metų) teigė, kad per pastaruosius trejus metus jų gyvenimas labai pasikeitė ir džiaugiasi, jog po dešimtmečius trukusios kultūrinės izoliacijos ir dusinančio religingumo pagaliau gali atsipalaiduoti.
Kiekvienam, kuris po ilgos pertraukos apsilanko Saudo Arabijoje, kaip praėjusią savaitę po ketverių metų padarė TIME korespondentas, pokyčiai akivaizdūs.
Per pastaruosius trejus metus buvo panaikintos taisyklės, draudžiančios moterims keliauti be vyro giminaičio leidimo, dirbti viešus darbus, nedengiant plaukų, o labiausiai žinoma – vairuoti. Iš gatvių išnyko religinė policija, kuri iki 2018 m. sulaikydavo moteris už aprangos taisyklių pažeidimus.
Dabar moterys ilgais plaukais, kai kurios nuspalvintos rožine ar mėlyna spalva, užpildo minias žmonių masiniuose renginiuose, pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Džedos pakrantėje vykusiose „Formulės 1“ lenktynėse. Netgi ant moterų tualeto ženklo lenktynių metu buvo pavaizduotas ilgaplaukės moters su ryškiu lūpdažiu silueto.
Pirmą kartą surengtas Didysis prizas buvo švenčiamas fejerverkais, o minios, tarp kurių buvo aukščiausio rango karališkosios šeimos atstovai ir vyriausybės pareigūnai, užpildė pilnutėlę varžybų vietą. Šios lenktynės tapo svarbiu Saudo Arabijos įvykiu, nes priartino karalystę prie aukščiausio lygio tarptautinių varžybų ir taip sustiprino jos priimtinumą pasaulinėje arenoje.
Būtent dėl šios antrosios perspektyvos pastarosiomis savaitėmis, rengiantis Didžiajam prizui, žmogaus teisių grupės užsipuolė Saudo Arabiją. Jos kaltina Saudo Arabijos valdovą, kronprincą Mohammedą bin Salmaną, arba MBS, kaip jis visuotinai žinomas, „sporto plovimu“, naudojantis didžiuliu Saudo Arabijos naftos turtu, kad galėtų nusipirkti galimybę dalyvauti didžiausiuose sporto renginiuose ir taip užglaistyti didėjančius žmogaus teisių pažeidimus.
Pranešama, kad šalis išleido apie 900 mln. dolerių, kad užsitikrintų 10 metų trukmės „Formulės-1“ rengimo teises, o lapkritį olimpinis komitetas paskelbė, kad išleis 694 mln. dolerių, kad sukurtų apie 90 sporto federacijų, kurios nuo nulio rengtų sportininkus, kad jie taptų pasaulio čempionais, panašiai kaip prieš kelis dešimtmečius tai darė Kinija.
Visa tai – kruopščiai parengtos strategijos dalis, kuria manipuliuojama. Karalius Salmanas 2017 m., kai jam buvo vos 31-eri, suteikė faktinę valdžią. Planas, pavadintas „Vizija 2030“, skirtas nutraukti beveik 90 metų trukusią beveik visišką priklausomybę nuo didžiulių naftos išteklių. Diversifikuojant ekonomiką, atveriant ją užsienio investicijoms ir turizmui su tokiomis pramogomis kaip dideli sporto renginiai, siekiama suteikti darbo vietų naujai, laidų kartai.
Tačiau žmogaus teisių aktyvistai ir kiti asmenys įžvelgia ir kitą, neįvardytą tikslą. Teigiama, kad, nepaisant menkų vakarietiškos demokratijos perspektyvų, ši karta bus paklusni ir net patenkinta autokratine monarchija.
Nedaug yra sričių, kuriose ši socialinė sutartis kristalizuotųsi taip ryškiai, kaip profesionalus sportas. Didžiulės sumos, kurias investuoja Saudo Arabija, skatina nesustabdomą pagreitį, kuriam pastangos didinti informuotumą apie sporto plovimą ar priversti boikotuoti sportą turėjo mažai įtakos. Spalio mėnesš vyriausybės Viešųjų investicijų fondas, kurio pirmininkas yra MBS, už 409 mln. dolerių įsigijo „Newcastle United“ futbolo klubą ir taip įsitvirtino galingoje Anglijos „Premier“ lygoje.
Dar prieš tai Saudo Arabija pastaraisiais metais išleido apie 1,5 mlrd. dolerių investicijoms į įvairias profesionalaus sporto šakas – nuo bokso iki šachmatų, teigiama Didžiosios Britanijos žmogaus teisių grupės „Grant Liberty“ kovo mėn. ataskaitoje.
Anksčiau šį mėnesį organizacija „Human Rights Watch“ milžiniškas Saudo Arabijos vyriausybės investicijas į sportą, įskaitant golfą ir futbolą, pavadino „gerai finansuojamomis pastangomis pagerinti savo įvaizdį, nepaisant to, kad per pastaruosius kelerius metus smarkiai padidėjo represijos“.
Teiginys apie sporto plovimą mažai atsiliepia daugeliui saudiečių, kurie mano, kad pagaliau turi galimybes, kuriomis jau seniai naudojasi visas likęs pasaulis.
„Šalis buvo uždaryta nuo pasaulio“, – sekmadienį TIME pasakojo 29 metų Reema Juffali, pirmoji Saudo Arabijos moteris profesionali lenktynininkė, lenktynių trasos pakraštyje. „Dabar tai keičiasi, ir jie turėtų palaikyti mus, norinčius to siekti.“
Žmogaus teisių stebėtojai su tuo griežtai nesutinka, tokiuose renginiuose kaip „Formulė-1“ įžvelgdami represinio režimo palaikymą. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad šalyje suimami kritikai, vykdomos egzekucijos nesmurtiniams nusikaltėliams, smarkiai iš oro bombarduojami husių sukilėliai Jemene, o už homoseksualumą, kuris Saudo Arabijoje tebėra nusikaltimas, baudžiama plakimu rykštėmis.
Labiausiai sukrėtė 2018 m. spalio mėn. įvykdytas siaubingas „Washington Post“ apžvalgininko Jamalo Khashoggi nužudymas ir išpjaustymas, apie kurį MBS neigė iš anksto žinojęs. Praėjusių metų vasario mėnesio CŽV ataskaitoje padaryta išvada, kad MBS, „absoliučiai kontroliuojantis“ Saudo Arabijos žvalgybos tarnybas, greičiausiai pritarė šiai operacijai.
Tačiau praėjus trejiems metams užsienio investuotojai, kurių daugelis į Džedą skrido dalyvauti „Formulės-1“ renginyje, vėl sugrįžo. Šeštadienį, prasidėjus kvalifikacinėms lenktynėms, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas baigė kelionę po Persijos įlankos regioną ir apsilankė Džedoje, lydimas gausaus Prancūzijos įmonių kontingento. Kol E. Macronas susitiko su MBS, Prancūzijos bendrovės, įskaitant BNP Paribas, Sanofi ir EDF Renewables, pasirašė 27 sandorius su Saudo Arabijos bendrovėmis. Macronas buvo vienas pirmųjų Vakarų lyderių, susitikusių su kronprincu po Khashoggi nužudymo. JAV prezidentas Joe Bidenas atsisakė tai padaryti.
Todėl praėjusį savaitgalį vykusios „Formulės-1“ lenktynės tapo svarbiu Saudo Arabijos reabilitacijos momentu, nepaisant tokių stebėtojų kaip „Human Rights Watch“ kritikos. „Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę“, – sako lenktynininkė Juffali. „Tačiau manau, kad žmonės turi atvykti čia ir patys tai pamatyti.“
Nors daugybė Saudo Arabijos gyventojų su didžiuliu entuziazmu priėmė prašmatnius sporto renginius, mažai ženklų, kad jie svarsto moralinius klausimus ar tai, ar sportas naudojamas kaip politinė priemonė.
Bus tęsinys