Argentina pralaimėjo Saudo Arabijai. Jums staigmena? Man – ne. Kokia, po velnių, staigmena? Bomba, epidemija, kataklizmas.
Ir negali sakyti, kad jie nugalėjo nepelnytai. Tai, kas rungtynių pradžioje atrodė avantiūra, pasirodė besanti sėkmę atnešusi taktika. Taip, rizikinga, bet šiuo atveju pergalinga taktika.
Saudo Arabijos rinktinės treneris Herve Renard’as savo gynybos liniją pakėlė labai aukštai, palikdamas argentiniečiams neaprėpiamus medžioklės plotus savo aikštės trečdalyje. Bet paaiškėjo, kad arabų gynyba – darni ir sumani: ji sėkmingai gaudė „Albiceleste” atakuojančius žaidėjus į nuošalės spąstus, o įvartis, įmuštas iš nuošalės, žinia, nėra joks įvartis.
Savo šansų Saudo Arabija sulaukė ir antrojo kėlinio pradžioje žudančiai juos realizavo. O paskui atsitraukė į naują gynybos liniją ir gana ramiai atsimušinėjo – Lionelis Messi ir kompanija susikūrė tik vieną šimtaprocentę progą, kai arabų gynėjui Abdulelah Al Amri teko galva atmušti kamuolį nuo tuščių vartų linijos.
Pasirodo, ir Azija kartais gali. Tiksliau, gali kai kurie jų. Kažin, ar šiame čempionate kuo nors pozityviu nustebins drūti vyrai, kuriuos Irane vadina rinktinės gynėjais: dvikovoje su Anglija buvo matyti, kad juos bėgančius Bukayo Saka ar Raheemas Sterlingas turbūt aplenktų net eidami žąsele. Kataras jau pirmą čempionato dieną įrodė, kad, net žaisdamas namie, šiemet niekam nieko neįrodys.
Prieš pirmenybių startą maniau, kad C grupėje yra tik trys dėmesio vertos komandos. Turbūt ne aš vienas. Dabar paaiškėjo, kad mūsų laukia keturių žirgų lenktynės. Bet nuo to tik įdomiau, ar ne?