Cristiano Ronaldo tapo superžvaigžde, kurios niekas nenori, po to, kai Portugalija, sekdama „Manchester United“ pavyzdžiu, nusprendė, kad jiems geriau yra be jo.
Portugalijos rinktinei tikrai buvo geriau, nes trenerio Fernando Santoso drąsa atsisakyti savo šalies sporto ikonos buvo įvertinta puikiu puolimu ir pergale 6:1 prieš Šveicariją, dėl kurios Portugalija pateko į pasaulio čempionato ketvirtfinalį, kur jų lauks įspūdingai Ispaniją parklupdę marokiečiai.
Santosas ne tik pateisino savo sprendimą pašalinti C. Ronaldo po to, kai viešai kritikavo jo gestus, kai buvo pakeistas paskutinėse grupės rungtynėse su Pietų Korėja, bet ir pataikė į dešimtuką, nes jį pakeitęs jaunasis Goncalo Ramosas atrodė kaip tikra jaunoji futbolo asmenybė, įmušusi puikų „hat-tricką“.
37-erių metų C. Ronaldo pasididžiavimas ir ego patyrė nemažai smūgių, nes iš pradžių jo karjera „Manchester United“ baigėsi aštriai po viešos kritikos klubui, o dabar Portugalija padarė tai, kas anksčiau buvo neįsivaizduojama – išbraukė jį iš pagrindinės sudėties svarbiausiame pasaulio futbolo turnyre.
Tai neabejotinai buvo drąsiausias šio pasaulio čempionato atrankos sprendimas ir didžiausias per aštuonerius Santoso vadovavimo Portugalijai metus.
Santosas, nepaisant to, kad jo gyvenimo aprašyme yra pergalė „Euro 2016“, žinojo, kas buvo pastatyta ant kortos atliekant šį seisminį pokytį. Jei Portugalija būtų pralaimėjusi, jis būtų žinojęs, kam teks atsakyti už išvykimą iš pasaulio čempionato, ir tai nebūtų buvęs Cristiano Ronaldo.
Vietoj to Santosas su įprasta griežta veido išraiška stebėjo, kaip Portugalija atrodė energingesnė, judresnė ir grėsmingesnė, kai visas dėmesys nebuvo sutelktas į dažnai pribloškiantį Ronaldo.
Portugalija sklandžiai judėjo per aikštės vidurį su Bernardo Silva ir Bruno Fernandesu, o priekyje 21-erių „Benfica“ puolėjas Ramosas, iki šiol nežinomas tokio pobūdžio įvarčių siekimo scenoje, lengvai nešė bet kokią naštą, kurią galėjo jausti kaip Ronaldo pakaitalas.
Anksčiau buvęs santūrus, bet labai talentingas Joao Felixas atrodė išlaisvintas, kaip ir visa likusi Portugalijos rinktinė.
Ronaldo iki šių rungtynių buvo sužaidęs 514 minučių pasaulio futbolo čempionato atkrintamosiose varžybose be įvarčio. Ramosas per 67 minutes įmušė tris. Pepe, 39-erių metų gynybos arkliukas, parodė, kad amžius nėra „Santos“ minčių veiksnys, nes įmušė antrąjį įvartį.
Per visa tai sėdėjo Ronaldo, kameros stebėjo kiekvieną jo veido išraišką, nes Portugalijos nacionalinis didvyris matė pirmuosius savo tarptautinės karjeros ženklus po „Manchester United“ karjeros į praeitį.
Atrodo, kad tai buvo daugybė vietinių gyventojų, kurie sumokėjo pinigus, kad pamatytų Ronaldo gyvai.
Likus 16 minučių Santosas nusileido ir išleido Ronaldo į aikštę vietoje Joao Felixo. Nebuvo aišku, net šiek tiek nepatogu, nes silpstantis talismanas įžengė į aikštę ir padarė tai, kas atrodė kaip asmeninis pasirodymas, o ne reikšmingas indėlis į pasaulio čempionato atkrintamąsias varžybas. Kiekvieną kartą, kai Ronaldo gaudavo kamuolį, tvyrojo laukimo atmosfera, o visi sirgaliai desperatiškai troško išvysti senąją magiją. Jie beveik ją ir išvydo, kai jis įmušė įvartį, bet pasigirdo švilpimas, nes buvo užfiksuota nuošalė.
Net ir trumpas Ronaldo buvimas dėmesio centre iš jo buvo atimtas, kai pasirodė kitas ryškus jaunas Portugalijos puolėjas Rafaelis Leao ir užbaigė šią triuškinančią pergalę tokiu smūgiu į viršutinį kampą, dėl kurio šis 23 metų futbolininkas jau dabar laikomas būsima AC „Milan“ žvaigžde.
Po finalinio švilpuko C. Ronaldo paplojo žiūrovams ir pirmas išėjo į tunelį, palikdamas tikrąją šventę tiems, kurie to nusipelnė, t. y. savo komandos draugams iš Portugalijos, kurie surengė geriausią savo pasirodymą šiame pasaulio čempionate.
Ronaldo dar gali įnešti lemiamą indėlį šiame turnyre – juk jis bando prisivilioti naują klubą – bet sunku įsivaizduoti, kad jis pradės rungtynes su Maroku.
Po to, kai jam buvo parodytos „Manchester United“ durys dėl jo smulkmeniškumo ir atviro požiūrio į klubo hierarchiją, dabar jis atsidūrė nuošalyje teritorijoje, kurioje, matyt, manė, kad su Portugalija yra dar labiau neliečiamas.
Kaip sakoma sename posakyje, Ronaldo kadaise buvo ateitis. Tačiau vis dažniau atrodo kaip praeitis, o ateitis priklauso tokioms kylančioms žvaigždėms kaip Ramosas ir Leao.
Taigi, kas dabar laukia kritusio klubo ir šalies stabo? Geriausiu atveju prieš Maroką – ant atsarginių žaidėjų suolelio.